Kaip įveikti stresą?

Stresas

Pasak psichologo Eriko Siudiko, stresą patiriame kiekvieną dieną: „Jau pirmosios sekundės ryte nubudus  kupinos  streso –  jį  sukelia  skambantis  žadintuvas“,  –  sako psichologas.  Trumpalaikis stresas organizmui žalos nedaro, tačiau ilgalaikis  silpnina imuninę sistemą, skatina įvairių ligų atsiradimą. Tad kaip šiuolaikiniame, įtampos kupiname gyvenime išmokti kovoti su stresu?

Kaip organizmas reaguoja į stresą?

Išgyvenant stresą organizmas patiria tris stadijas:

1-oji – aliarmo arba mobilizacijos stadija. Šios stadijos metu organizmas sprendžia – „kovoti“ ar „atsitraukti“. Suaktyvėja streso hormonų veikla.Greičiau  ima  plakti  širdis,  suintensyvėja  kvėpavimas,  prakaitavimas,  kraujyje  padidėja  cukraus kiekis. Tais atvejais, kai stresas būna labai stiprus, organizmas nesugeba pasipriešinti. 

2-oji stadija – pasipriešinimas. Kai streso stiprumas neviršija galimybės adaptuotis, organizmas tam pasipriešina. Kilęs nerimas išnyksta.  Kai streso šaltinis nepašalinamas,  organizmas toliau patiria nerimą,  įtampą.  Taigi  jeigu  streso  šaltinis  nepašalinamas,  atsiranda  3-ioji  stadija  –  išsekimas. Tuomet  pasireiškia  nerimo  požymiai,  organizmas  jų  neįveikia.  Todėl  gali  atsirasti  fiziniai  ir emociniai sutrikimai.

Taigi, iškilus stresinei situacijai labai svarbu su ja kovoti, ją įveikti. Visa tai svarbu tam, kad stresinė situacija netaptų lėtiniu sutrikimu.

Teigiama, kad nuolatinis stresas siejamas su blogesne žmogaus savijauta, menkesniu darbo našumu, suprastėjusia gyvenimo kokybe. Kokių dar neigiamų padarinių gali sukelti stresas?

Stresas paskatina hormonų – adrenalino, noradrenalino, dopamino, hidrokortizono ir kortikosterono gamybą.  Kai  šių  hormonų  išsiskiria  per  daug,  keičiasi  vidaus  organų  veikla,  lėtėja  medžiagų apykaita,  sumažėja budrumas,  atsiranda abejingumas aplinkai.  Ilgainiui gali  pasireikšti  tam tikri depresiniai požymiai.

Paprastai  tariant,  organizmas,  reaguodamas  į  nerimą  keliančią  situaciją,  suaktyvina  hormonų, darančių  įtaką  kraujospūdžiui,  širdies  plakimui,  medžiagų  apykaitai,  veiklą.  Anksčiau,  kai pirmykščiai žmonės gyveno laukinėje gamtoje ir buvo priversti gintis nuo žvėrių, tokie organizmo pokyčiai išeidavo į naudą – atsiradęs energijos perteklius leisdavo greitai reaguoti ir įveikti priešą. Šiuolaikiniame pasaulyje  fiziškai  retai  kada reikia su kažkuo kovoti,  tad  atsiradusios energijos perteklius lieka nepanaudotas. O tai kenkia organizmui – stresas gali sukelti lėtinius uždegiminius procesus arba paskatinti vystytis jau prasidėjusias ligas.

Kai kada streso sukeliamos reakcijos būna tokios stiprios, kad nerimo apimtą žmogų gali imti pykinti, pasireikšti vėmimas. Kaip stresas sukelia tokią reakciją?

Yra trys pagrindiniai sveikatos komponentai – fizinis (gera fizinė sveikata, rūpinimasis ja), psichinis (emocinis  stabilumas,  geras  savęs  vertinimas,  kūrybiškumas)  ir  socialinis  (geri  santykiai  su aplinkiniais).  Esant  stresui  vienas  arba  net  visi  trys  šie  komponentai  sutrinka.  Todėl  hormonų išsiskyrimas kraujyje gali skatinti vėmimą, galvos svaigulį, alpimą. Ar tokia reakcija pasireikš, ar ne, priklauso nuo to, kaip mokama kovoti su stresu.

Kokie žmonės jautriausi stresui?

Stresui  jautrūs  emocinį  nestabilumą  jaučiantys,  nepakankamai  realybę  suvokiantys,  nedarnius santykius su artimaisiais palaikantys, nevisiškai save realizuojantys žmonės.

Ar daug žmonių kenčia nuo streso?

Streso neišvengiame nė vienas. Atrodo, jau pirmosios sekundės ryte nubudus kupinos streso – jį sukelia skambantis žadintuvas. Šiais laikais nemažai žmonių, sergančių nerimo sutrikimais, depresija. O tam atsirasti  įtakos turi stresas.

Kada patiriamas stresas tampa problema?

Būna,  kad streso  veikiamam žmogui  lengviau susipykti  su artimaisiais.  Normalu,  jog patiriama įtampa ir padidėjęs jautrumas kartais gali sukelti konfliktų. Ir jeigu tai dažnai nesikartoja, kitaip sakant, jeigu mokama su stresu tvarkytis, problemos nėra. Tačiau jeigu patiriamas stresas sukelia psichologinius  negalavimus,  pavyzdžiui,  nuolat  jaučiamas  nerimas,  su  aplinkiniais  dažnai konfliktuojama, tai reiškia, kad metas susirūpinti.

Keli streso išraiškos požymiai:

  • Užmaršumas,
  • Išsiblaškymas,
  • Mieguistumas arba priešingai – nemiga,
  • Nervingumas,
  • Pykinimas,
  • Raumenų, galvos, krūtinės srities skausmai,
  • Mitybos pokyčiai, svorio kitimai,
  • Polinkis į priklausomybes.

Apskritai nėra baisu kiekvieną dieną jausti stresą. Blogai yra tuomet, kai nepatiriama gerų emocijų.Jeigu  stresas  patiriamas  ir  darbe,  ir  namų aplinkoje,  organizmas  gauna  nemenką iššūkį  su  tuo susidoroti.

Jeigu darbe nuolat patiriamas stresas, gal verta pagalvoti, ar jis tinkamas?

Taip. Geriausias tas darbas, kurį galima vadinti hobiu, kuris kelia geras emocijas. Kita vertus, būna ir taip, kad darbo specifika kelia nemažai įtampos, bet konkrečiam žmogui tai tinka. Tačiau ženklas,rodantis, jog metas keisti darbą – kai su pareigomis susijusi įtampa jaučiama ir už darbo ribų.

Nemažai  žmonių  jaučia  didelę  įtampą,  stengdamiesi  kontroliuoti  įvykius,  kurių  suvaldyti negali. Teigiama, kad įveikiant stresą svarbu sugebėti atskirti situacijas, kuriose mes galime ką nors pakeisti, nuo situacijų, kurių kontrolė nepavaldi mūsų jėgoms. O kaip nusiraminti,pavyzdžiui, patekus į transporto spūstį?

Reikia  suvokti,  kad  tai  yra  neišvengiama.  Pavyzdžiui,  jeigu  įstrigote  transporto  spūstyje,sugalvokite, kaip galėtumėte tą laiką turiningai praleisti. Pavyzdžiui, galima paskaityti.  Jaučiant,kad laukimas spūstyje tampa nors kažkiek prasmingas, stresas neturėtų būti juntamas.

Nuo mūsų požiūrio ir reakcijos į situacijas priklauso ir streso stiprumas bei pasekmės. O kokį požiūrį į nerimą keliančias situacijas galima vadinti tinkamu?

Patekus į  stresą  keliančią  situaciją  gebėti  išlikti  ramiam,  objektyviam,  konstruktyviai  kovoti  su stresu.

Teigiama, kad nuolat fizine veikla užsiimantys, besimankštinantys žmonės lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais. Kaip tai susiję?

Fizinė veikla – emocijų iškrovos būdas. Neretai žmonės streso metu susikaupusią energiją supykę išlieja ant kitų žmonių. Užuot tai darius, geriau pasportuoti.

Akivaizdu,  kad visiškai  išvengti  streso  neįmanoma. Bet  galima jį  prislopinti.  Kaip  valdyti stresą?

Siekis suvaldyti stresą – tai aktyvūs žmogaus veiksmai stengiantis sumažinti streso šaltinio įtaką.Tai  galima daryti  dviem būdais  –  keičiant  aplinkybes  arba  savo paties  emocijas,  t.y.  situacijos suvokimą. Streso įveikos būdų pasirinkimas priklauso nuo situacijos įvertinimo, kuriam didelę įtaką daro turimi psichologiniai resursai ir sugebėjimai jais pasinaudoti.

Kovoti su stresu padeda aplinkinių pagalba, palaikymas, noras ir veiksmai keisti situaciją. Kaip ir minėjau, tą padeda padaryti fizinė veikla, kuri leidžia išlieti susikaupusią energiją.

Lengviau stresą įveikti emociškai stabiliai, ištvermingai, gerą psichinę ir dvasinę sveikatą turinčiai,prasmingai  gyvenime  besiorientuojančiai,  gebančiai  priimti  iššūkius,  vidinę  darną  jaučiančiai,optimistiškai asmenybei.

Paprasti būdai stresui įveikti:

  • Iškilusius nesutarimus spręsti vos tik jiems iškilus. Kitaip tariant, nenešioti akmens užantyje;
  • Nepamiršti kuo dažniau savęs pradžiuginti;
  • Užsiimti fizine veikla;
  • Nebijoti aplinkiniams pasakyti „ne“;
  • Nepamiršti poilsio. Kartais verta prisiminti posakį „Darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs“;
  • Nepiktnaudžiauti kofeinu, alkoholiu, rūkymu;
  • Nutikus nemaloniai situacijai pasidalinti mintimis su galinčiu suprasti žmogumi;
  • Užuot pykus, pagalvoti, kaip iškilusius nesklandumus spręsti;
  • Neverta stengtis paveikti ir nuolat kontroliuoti aplinkinių elgesio. Kiekvienas esame laisvas priimti sprendimus;
  • Dažniau šypsotis ir džiaugtis smulkmenomis!

Kai kurie tyrimai rodo, kad kramtomoji guma taip pat mažina nerimą. Ar tai tiesa?

Taip. Tokiu būdu stresas tarsi „sukramtomas“. Galima pastebėti, kad lietuvių krepšininko Dariaus Songailos vizitinė kortelė – varžymų metu kramtyti gumą. 

 

“Natūralioji medicina” 2014 rugsėjis Nr. 9 Jurgita Valentaitė

 

 

Komentuoti