Biopolinis sutrikimas, kas tai? (Psichologas Erikas Siudikas)

Bipolinis sutrikimas

           Spaudoje pasirodžius bipoliniu sutrikimu sergančio sporto komentatoriaus, žurnalisto Gedimino Reklaičio istorijai, jos atgarsiai pasiekė net už Atlanto vandenyno gyvenančią Aliną (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas). 35 metų moteris teigė jau senokai įtarusi, jog „kažkas ne taip“, tačiau niekuomet negalėjo tiksliai nusakyti savo savijautos. 

           Alina patikino, kad būtent perskaičiusi interviu su Gediminu ji nusprendė pasidalyti ir savo istorija. Pasak jos, malonu buvo pamatyti, jog bipolinis sutrikimas sulaukia vis daugiau dėmesio, kad pamažu griaunama psichikos ligą žyminti stigma.

           „Labai svarbu kalbėti apie psichikos ligas. Tai sergantiesiems suteikia progą būti ne tik išgirstiems, bet ir išklausytiems. Taip mes gauname progą būti suprasti visuomenės. Patikėkite, tikrai nelengva gyventi tarp žmonių, kurie nė neįtaria, kas dedasi tavo mintyse. Be to, psichikos ligą ar sutrikimą turintis asmuo ir pats ne visada suvokia, kad serga.
           Kartais man atrodydavo, kad sergu depresija. Tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui pasijusdavau lyg nešama ant sparnų. Jausdavausi lyg galiu užkariauti pasaulį. Buvau nesuvaldoma, netgi ėmiau lankytis baruose, juose šėlti, nors, mano manymu, į ketvirtą dešimtį įkopusi moteris turėtų elgtis bent kiek santūriau.
           Žinoma, kiekvienam savo, tačiau man tai nebuvo būdinga. Tik neseniai sužinojau, kad ši pakili nuotaika turi visai kitą pavadinimą ir yra vadinama manija. Būtent jos epizodai man kėlė didžiausią nerimą. Dabar suprantu, kad visai nekontroliavau situacijos ir galėjau netekti visko. Juk žmonės taip pralošia ir viso gyvenimo santaupas, namus.

           Laimei, gydytojo skirti medikamentai suveikė. Mano nuotaika nešokinėja kaip anksčiau, mintys tapo skaidresnės, gyvenimas – normalesnis. Tapau ramesnė ne tik aš, bet ir mano artimieji, kurie nebeturi jaudintis dėl to, kaip jaučiuosi šiandien.
Be galo džiaugiuosi, kad kreipiausi į specialistus. Dabar žinau, kad viena kažin ar būčiau išsigelbėjusi... Viskas buvo juoda arba balta. Juk ir ant stalų šokau, ir mirti norėjau.
           Todėl noriu priminti ir kitiems – psichikos liga nėra jų kaltė ir ja sirgti nėra gėdinga. Juk susilaužę koją kreipiamės į traumatologus, pajutę kitokius skausmus – į atitinkamus specialistus. Tad kodėl reikėtų bijoti kreiptis į specialistą, galintį pagydyti mūsų psichiką?“ – laiške mintis dėstė Alina.

Komentuoja specialistas:

            Alinos laiškas privertė susimąstyti, kad iš tiesų vis dar nedaug kalbama apie įvairias psichikos ligas, tarp jų ir bipolinį sutrikimą. Gydytojas psichologas Erikas Siudikas pasakojo, kad bipolinis sutrikimas – tarsi mūsų pačių proto bandymas patekti į spąstus.

1. Kas tiksliai yra bipolinis sutrikimas ir kaip jis pasireiškia?

            Psichikos sutrikimų diagnostikos ir gydymo bendrojoje praktikoje (TLK-10) V skyriaus versijoje pirminei sveikatos priežiūrai teigiama, kad tai sutrikimas, kuriam yra būdingi du ar daugiau epizodų, kuomet gerokai pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis. Vieniems epizodams būdingas nuotaikos pakilumas ir padidėjusi energija bei aktyvumas (manija), kitiems- nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei aktyvumas (depresija). Tarp epizodų pastebimas ir visiško pasveikimo laikotarpis

            Manijos epizodai paprastai prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jie pasireiškia padidėjusia energija ir aktyvumu. Šiuo metu asmuo gali jausti pakilią nuotaiką ar dirglumą. Taip pat įprastai sumažėja miego poreikis, išnyksta daugelis elgesio barjerų, su kuriais tekdavo susidurti daug metų ir kurie būdavo gyvenimo dalis. Padidėja savęs vertinimas. Dažnais atvejais manijos epizodai pasireiškia ir pagreitėjusia kalba. Esant šiam epizodui, žmogus būna lengvai sujaudinamas bei suerzinamas.

            Pasikeitus epizodui į depresinį, žmogaus nuotaika tampa prislėgta, apima liūdesys. Ji gali trūkti ilgiau nei pusę metų. Tuo metu yra netenkami tokie pojūčiai kaip malonumas ar susidomėjimas tam tikromis veiklomis. Šiuo metu asmeniui dažniausiai sutinka miegas, apetitas, apima kaltės jausmas, pablogėja savęs vertinimas. Pasireiškia nuovargis ir energijos stygius, kuris nulemia negebėjimą susikaupti. Dažnai pastebimos mintys apie savižudybę.

2. Ką asmeniui reiškia ši diagnozė?

            Gyventi turint bipolinį sutrikimą reiškia gyventi taip, tarytum mūsų protas ir kūnas nuolatos mėgintų mus įvesti į spąstus. Tuomet mes prarandam kontrolę ties savo gyvenimu. Šiuo metu bipolinis sutrikimas veikia ne tik energijos ar aktyvumo lygį, tačiau turi neigiamą poveikį ir visam gyvenimui. Aplinkiniams gali pasirodyti, kad pasikeičia visa žmogaus asmenybė. Žmogaus, kurį jie pažino - daugiau nėra. Su laiku jie supranta, kad šis praradimas įvyko visam laikui.

            Šį sutrikimą turintys asmenys susiduria su dilema, kaip nugyventi gyvenimą, susidūrus su ekstremaliomis fizinėmis ir psichinėmis sąlygomis. Jiems šis gyvenimas kupinas netikėtų bei neplanuotų iššūkių, susijusių su gyvenimu, karjera, šeima. Tai gyvenimas, kuomet privalai nuolatos remtis kitais ir tikėtis iš jų pagalbos, kuomet pasijauti neįtikėtinai pažeidžiamas ir “apnuogintas”. Svarbu nepamiršti, kad toks gyvenimas vyksta stigmatizuotoje visuomenėje, kurios dalis neįsigilinę į šio sergančio žmogaus jausmus ir išgyvenimus, vertina ir teisia jo gyvenimą, poelgius ir pasirinkimus. Tai gyvenimas, kurio metu stengiesi išgyventi bei pabandyti maksimaliai kokybiškai nugyventi tuos trumpus “normalumo” laikotarpius, kurie pasitaiko itin retai.

            Dažnas žinome ką reiškia netekti namų, automobilio, artimo žmogaus, tačiau retas žino, ką reiškia netekti savęs. Tai didžiausia bausmė.

3. Kaip ilgai užtrunka šio sutrikimo gydymas?

            Bipolinio sutrikimo gydymo trukmė priklauso nuo individualaus atvejo, t.y. nuo psichikos jautrumo, gyvenimo patirties, genetikos. Su vienas klientais iš maniakinės depresijos būsenos išeidavome per vienerius metus, su vienu klientu dirbu jau treti metai, tačiau žingsnis po žingsnio stumiamės į priekį.

            Tikėtis pasveikimo gydantis tik medikamentais yra naivu, nes dažnu atveju jie tik slopina, neturėdami gydomojo poveikio. Todėl medikamentinį gydymą svarbu dubliuoti su psichoterapija, todėl šis savęs pažinimo bei asmenybinio stabilumo pasiekimo procesas paprastai užtrunka.

4. Kaip dažnai susiduriate su bipoliniu sutrikimu sergančiais asmenimis? Ar pastebėjote skaičiaus augimą?

            Nuolatos dirbu su 1-3 klientais, kurie turi bipolinį sutrikimą. Asmeniškai pastebiu didėjančią šio susirgimo tendenciją. Manau tai yra susiję su psichiniu švietimu bei besivystančia visuomene. Kalbant apie psichinį švietimą, vis daugiau skleidžiamos informacijos apie bipolinį sutrikimą padeda pažvelgti į save bei įtarus susirgimą, apsilankyti pas specialistus. Mano akimis, ilgą laiką šis sutrikimas būdavo interpretuojamas kaip asmens charakterio bruožas. Taip pat, manau, įtakos turi ir besikeičiantys visuomenės standartai ir normos, kurie lemia tarpasmeninių santykių problemas, nesugebėjimą reikšti, kontroliuoti ir suprasti savo emocijų, sunkumai įveikiant stresą. Kitaip tariant, vis mažiau žmonių, mano akimis, gali sau atsakyti į klausimą: “Kas aš esu?”.

5. Ką patartumėte asmeniui, įtariančiam, kad gali sirgti pats arba tam, kuris teigia, kad serga jo artimasis?

            Aišku, visų pirma rekomenduočiau kreiptis pas specialistus, kurie galėtų įvardinti, kas vyksta iš tikrųjų. Tuo užsiima psichiatrai. Diagnozavus bipolinį sutrikimą, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir medikamentinį gydymą derinti su asmenine psichoterapija.

            Taip pat šiems asmenims galiu patarti laikytis miego rėžimo, sureguliuoti fizinį aktyvumą, mažinti stresą darbe ir namuose, keisti gyvenimo ir mitybos įpročius. Svarbu į gydymo procesą įtraukti ir sutuoktinį bei šeimos narius, kad artimieji geriau suvoktų, kas vyksta su sergančiuoju, kad būtų kuo daugiau aiškumo bei supratimo.

 

Atsakė: Erikas Siudikas

Elzei Lauzikaitei lrytas.lt