Kaip įveikti depresiją? (Psichoterapeutas Erikas Siudikas)

Depresija Psichologas Erikas Siudikas

          Žmonės, sergantys depresija, dažnai patiria pagerėjimo ir pablogėjimo etapus. Kartais būsena, kuri, atrodo, primena pasivažinėjimą linksmaisiais kalneliais, yra stipriai susijusi su vaistų vartojimu. Juos nutraukus, be abejo, išgyvenamas savijautos blogėjimas. Žinoma, sergantieji mėgina kabintis, ieškoti savo gyvenime pozityvumo, bet tai ne visada pavyksta. Kodėl? Kas iš tiesų vyksta sergant depresija ir kaip sau padėti?

          Su depresija negalima kovoti. Ją reikia priimti, susipažinti ir susitarti. Dėl to svarbu išgirsti ir suprasti tą žinutę, kurią ji atsiunčia apsilankydama. Ši liga niekada neateina be priežasties. Neverta nuo jos bėgti, slėptis, mėginti užpildyti paviršutinišku pozityvumu. Su depresija reikia susitikti, pamatyti jos veidą ir suprasti, kodėl ji atėjo. Kiekviena kova su nežinomu priešu silpnina žmogų, alina jo psichiką. Tad kol žmogus nepažino savo vidinių demonų, jis gali leisti sau sirgti, būti pavargusiu. Galiausiai sau ir visam pasauliui pasakyti – „Pavargau, neturiu niekam nieko įrodinėti. Aš neprivalau visuomet būti stiprus, turiu teisę būti tuo, kas esu“.

          Jeigu reikėtų vizualizuoti, tai galima išskirti tai – išėjimas iš depresijos paprastai būna toje pačioje vietoje kaip ir įėjimas. Tačiau pamatyti šias duris yra labai sudėtinga, nes psichika linkusi skaudžią ir negatyvią patartį nusiųsti į pasąmonę. Joje kapstytis ir ieškoti reikšmingų dalykų tikrai nelengva.

          Visgi iš pradžių vertėtų pamėginti įsiklausyti į save. Įsivaizduokite, kad jūsų viduje gyvena vaikas. Emocinis jo apleidimas sukelia liūdesį ir nerimą. Tuomet jis jaučiasi neišgirstas, nesuprastas ir dėl to pradeda protestuoti prieš Jus ir visą pasaulį. Kitaip tariant, norint išgirsti save svarbu pamatyti ir išgirsti savo vidinį vaiką. Susirgus depresija susilieti, susitapatinti su šiuo vidiniu vaiku yra lengva. Tačiau atsiskirti – ne. Tačiau tai padaryti gali padėti suvokimas – „aš pats atsakau už savo gyvenimą“, „aš pats esu atsakingas už savo emocijas“, „aš pats atsakingas už savo būseną“, „aš pats atsakingas už viską, kas vyksta mano gyvenime“. Prisiimti atsakomybę už save ir gyvenimą nelengva. Tačiau tai pirmas žingsnis, kuris veda prie atsiskyrimo nuo vidinio vaiko, akistatos su juo ir galiausiai – išklausymo.

          Jeigu sugebate išgirsti savo vidinį vaiką, užduokite jam daug klausimų – „kodėl tu verki?“, „kas tau nepatinka?“, „kas nutiko?“, „ko turi nori?“, „o kam tau to reikia?“ „kas tame baisaus?“ ir t. t. Tokiu būdu ir priimama atsakomybė už save, pradedama rūpintis vidiniu vaiku. Kita užduotis – klausyti, išgirsti, suprasti, kodėl vidinis vaikas protestuoja. Galbūt jis bijo, gal yra įsižeidęs, o gal jis tiesiog netiki, nepasitiki jumis.

          Svarbu, kad nereikalautumėte, neskubintumėte ir nespaustumėte vidinio vaiko. Prisiminkite, kad jis turi didelę galią. Jis moka užsidaryti, protestuoti. Ir girdimi reikalavimai gali paskatinti jį dar labiau užsisklęsti. Todėl geriau suteikti jam erdvės jausti, pasistengti sukurti saugumo jausmą, kuris padės išsakyti emocijas.

          Gali būti, kad kalbantis su vidiniu vaiku pavyks grįžti į pradinę, sutraumavusią situaciją, kuri ir turėjo įtakos gyvenimo įsitikinimams. Jeigu taip įvyktų, būdamas nebe vidinis vaikas, o jau suaugusysis, galėsite šį įsitikinimą užginčyti ir su laiku pakeisti jį į labiau konstruktyvų požiūrį, poziciją. Pavyzdžiui, vietoj „manęs niekas nemyli“ į „pasirodo, aš pats atstumiu žmones nuo savęs“. Tokiu būdu galėsite savo vidiniam vaikui paaiškinti, kas jį traumavo ir padėti surasti alternatyvius būdus, kaip jis galėtų pajusti pasitenkinimą gyvenime. Gal jam tai pasirodys įdomu, ir galbūt jis sutiks pamėginti.

          Kai sugebėsite išgirsti, pamatyti savo vidinį vaiką, kita užduotis – reaguoti į jį, jo savijautą, reakcijas. Tik tokiu būdu padėsite jam atstatyti biologinį jausmą „norėti“. Taip vidinis vaikas galės pradėti gyventi, o jūs – pasveikti nuo depresijos.

          Šis pavyzdys, žinoma, yra metafora. Tačiau ji leidžia suvokti, kaip giliai slypi depresijos šaknys ir kokį darbą reikia atlikti, kad ji būtų pastebėta, išrauta ir pakeista. Deja, vienam žmogui tai padaryti yra labai sunku. Todėl siekiant suprasti tikrąsias depresijos priežastis ir ieškant išėjimo iš jos reikia pagalbos. Kur ją būtų galima rasti? Ilgalaikėje individualioje psichoterapijoje. Psichologo ar psichoterapeuto dėka greičiau ir tikslingiau galima pamatyti, pažinti save, išmokti įsiklausyti į savo norus, poreikius, nustoti gyventi kitų ir pradėti gyventi savo paties gyvenimą.

Parengė: Psichologas Erikas Siudikas

Depresija – pažintis su liga - http://psichologine-pagalba.net/depresija-pazintis-su-liga

Depresija – priežastys - http://psichologine-pagalba.net/depresija-priezastys

Depresija – gyvenimas su sergančiuoju - http://psichologine-pagalba.net/depresija-gyvenimas-su-serganciuoju